- ūpuoklis
- ūpuõklis, -ė smob. (2) kas dejuoja, aimanuoja: Paim’ i mane, jauną mergelę, kad neūpuočia kai ūpuoklelė (d.) Klt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
ūpuoklis
Look at other dictionaries:
upuoklis — upuõklis sm. (2) E(Aln); K.Būg, ūpuõklis (2) NdŽ, Švd zool. tamsiai žalsvos spalvos didelis paukštis, baublys (Botaurus cinerea): Tauragnų ežere gyvena upuoklis LTR(Ant). Yra mano tėvukelis – girioj upuoklelis, yra mano motinelė – girioj… … Dictionary of the Lithuanian Language
